Buto rezervavimo susitarimai įpareigoja tik morališkai Agnė Jasinskaitė, Vadybininkė, "Opta Rem"
Neretai ieškodamas patinkančio naujai statomo buto pirkėjas susiduria su dilema: reikia greitai apsispręsti dėl buto pirkimo, nes jį tuo tarpu gali nusipirkti kitas norintis. Statybos įmonės tokiais atvejais vis dažniau siūlo sudaryti buto rezervavimo susitarimą. Nors šie susitarimai sudaromi raštu, pirkėjui verta pasidomėti, ar jie įpareigoja labiau nei žodiniai pažadai. Taip pat jie gali sukurti ir nenumatytų išlaidų, todėl juos sudarydamas pirkėjas neturėtų prarasti budrumo.
Rezervavimo esmė
Nereikėtų painioti buto rezervavimo susitarimo su preliminariąja sutartimi dėl buto pirkimo. Pastarąją pirkėjas sudaro jau po rezervavimo susitarimo, kai apsisprendžia pirkti statomą butą. Būtent preliminariosios sutarties (o ne rezervavimo susitarimo) pagrindu yra sumokamas avansas už perkamą butą, dar kartais vadinamas “pradiniu įnašu”.
Buto rezervavimo susitarimai sudaromi dar tik renkantis patinkančius butus: statybos kompanija susidomėjusiam klientui suteikia tam tikrą laikotarpį apsispręsti, ar jis norės pradėti išsirinktojo buto pirkimo procedūrą. Paprastai šis laikotarpis svyruoja nuo 7 iki 20 dienų. Savo ketinimų rimtumui įrodyti pirkėjo prašoma sumokėti pardavėjams nedidelį depozitą (kuris priklausomai nuo buto svyruoja apie 1000 – 3000 litų). Tuomet pirkėjas gauna pažadą, kad rezervuotas butas kurį laiką nebebus siūlomas kitiems asmenims.
Jeigu nepirksiu…
Sudarydamas buto rezervavimo susitarimą, be kitų dalykų, pirkėjas turėtų pasidomėti, kas įvyks, jeigu jis nuspręs nepirkti išsirinkto buto. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į du pagrindinius aspektus: ar sumokėtas rezervavimo mokestis (dar kartais vadinamas „depozitu“) bus sugrąžintas be jokių atskaitymų ir, ar bus reikalaujama sumokėti baudą arba papildomą užmokestį (be jau sumokėto depozito) už pavėlavimą informuoti apie savo apsisprendimą arba už kitokį panašų pažeidimą.
Logika sakytų, kad paprastai sumokėta rezervavimo suma minėtais atvejais turi būti sugražinta pilnai, be jokių atskaitymų ar baudų. Tačiau pirkėjai turėtų prisiminti, kad keičiantis situacijai rinkoje, statybos kompanijos dažnai ima siūlyti ir griežtesnes sąlygas.
O jeigu neparduos…
Kitas, ne mažiau svarbus klausimas buto pirkėjui – ar statybos kompanija privalo parduoti rezervuotą butą būtent jam. Deja, dažniausiai šiuo metu susitarimai sudaromi taip, kad statybos kompanija pardavusi rezervuotą butą kitam asmeniui beveik nieko nepraras (pirkėjas šiuo atveju turės tik teorinę galimybę reikalauti nuostolių atlyginimo).
Be jokios abejonės, labai svarbi šiais atvejais yra statybos kompanijos reputacija. Dauguma jų nenorės rizikuoti savo geru vardu dėl šiek tiek pelningesnio sandorio. Tačiau tuomet pirkėjas turėtų žinoti, kad rezervavimo susitarimas faktiškai gali būti prilygintas tik paprastam žodiniam pasižadėjimui ir moraliniam įsipareigojimui.
Ieškant išeities galima svarstyti keletą alternatyvų: ar pirkėjui būtinai reikalingas rezervavimo susitarimas; galbūt tikslinga sumažinti rezervavimo, arba apsisprendimo terminą; taip pat neverta pamiršti, kad visada galima korektiškai derėtis.
Dažnai išgirsime skeptikus sakant, kad šiuo metu naujų gerų butų paklausa labai didelė, todėl bet kokie komentarai, o tuo labiau raginimai pakeisti sutartis pardavėjo bus kategoriškai atmesti. Tačiau praktikoje, kiekvienos derybos yra individualus procesas, jose būtinas savo ir statybos kompanijos galimybių žinojimas, todėl net ir labai trumpą laiko tarpą vykstančių derybų baigtį gali nulemti tinkamas pirkėjo pasiruošimas. |